Kaip parinkti tinkamą NSIK kodą
Dėl didelės NSIK apimties ir specifinės klasifikatoriaus struktūros, natūralu, kad iš pradžių gali būti ne visai aišku kaip išsirinkti tinkamą klasę ar tipą. Nors tikslus klasės parinkimas yra specifinis konkrečios situacijos uždavinys, tam tikri bendri principai ir pačių NSIK lentelių teisingas supratimas palengvins šį uždavinį.
Pirmas žingsnis yra ieškoti klasės tinkamoje ontologijoje. Nors tai neturėtų būti komplikuotas uždavinys, bet tokios ontologijos kaip <L> elementų yra suskirstytos į tris lenteles, funkcinių sistemų, techninių sistemų ir komponentų. Todėl pirmiausia reikėtų nustatyti, kokio detalumo klasifikavimas reikalingas. Funkcinės sistemos yra labai stambios grupės, kurios apima labai daug įvairių objektų, susietų specifine funkcija, paskirtimi. Techninės sistemos jau šiek tiek detalizuoja ir išskaido šias funkcines sistemas į smulkesnes objektų grupes, kurios jau ne tik vienijamos tam tikra funkcija, bet ir kitais stambesniais, svarbesniais požymiais.
Tie požymiai skiriasi, priklausomai nuo objekto, nes kas aktualu konstrukcijoms, nebūtinai aktualu elektros sistemoms. Pabaigai, komponentų lentelė jau orientuota nebe į individualius objektus arba labai smulkias sistemas.Svarbu akcentuoti, kad komponentai gali būti sudaryti iš kitų komponentų. Pavyzdžiui kolona savyje gali turėti armatūrą, arba durų spyna gali būti sudaryta iš pačios spynos, spynos plokštelės, durų rankenos ir jos plokštelė. Skaidymas galimas labai platus ir įvairus.
NSIK klasės sandara
Kiekviena NSIK klasė yra sudaryta iš 4 esminių komponenčių. Klasė yra pirmiausia apibrėžiama unikaliu kodu. Be kodo, klasė taip pat turi terminą, kas tėra tik trumpas klasės apibūdinimas tekstine išraiška. Terminas išraiška nebūtinai tiksliai apibūdina objektą, nes tai gali būti tik vieną tos klasės padengiamą objektą aprašanti formuluotė. Nors dažnu atveju, terminas gan aiškiai leis suprasti kam skirta klasė, tačiau klasės semantinę prasmę apibūdina būtent klasės apibrėžimas. Apibrėžimas yra svarbiausia klasės dalis jos prasmės suvokimo atžvilgiu.
Paskutinė klasės dalis yra sinonimai. Alternatyviai dar vadinama pavyzdžiais. Juos galima įsivaizduoti kaip raktažodžius, sąrašą įvairių objektų, kurie padengiami atitinkamos klasės. Jų tikslas padėti lengviau surasti reikiamą klasę, bet svarbu akcentuoti, kad sinonimai gali dubliuotis tarp skirtingų klasių. Todėl itin svarbu tikrinti klasės apibrėžimą ir grupių, kurioms priklauso klasė apibrėžimus.
Žemiau pateikta schema iliustruojanti šias keturias NSIK klasės komponentes.
Klasės parinkimas iš viršaus į apačią
Siekiant parinkti tinkamą klasę iš NSIK ontologijos būtina atsižvelgti į viršuje minėtą klasės sandarą. Tačiau to gali neužtekti, nes priklausomai nuo ontologijos, klasės gali būti įvairių lygių. Vienose ontologijose galima naudoti bet kurio lygio klases, tačiau kitose, kaip <L> elementų ontologijos klasės gali būti naudojamos tik žemiausio lygio. Pavyzdžiui, komponentų kodas visada turės tris raides. Klasės su viena arba dviem raidėmis nėra naudojamos kodavime, bet jos tik sudaro stambesnę grupę, kuriai priklauso žemesnio lygio klasės.
Visus šiuos aspektus būtina įsivertinti, norint parinkti teisingą NSIK kodą. Žemiau iliustruotas būdas parinkti NSIK klasę vadinamas iš viršaus į apačią (angl. top down approach). Principas, kad pradedama ieškoti nuo pirmojo lygio klasių, ieškant klasės, kurios apibrėžimą atitinka klasifikuojamas objektas. Suradus atitikmenį, toliau tęsiama paieška žemesniame lygyje. Ir taip, kol surandama tinkama klasė ar tipas konkrečiam objektui klasifikuoti/identifikuoti. Šis principas vizualizuotas apačioje.
Iš viršaus į apačią paieškos metodas turi privalumą, kad prieš renkantis konkrečia klasę reikia peržvelgti pirmiausia aukštesnė hierarchinio lygio klases. Taip iš karto nustatoma, kad reikiamo objekto klasė tikrai yra atitinkamoje grupėje, prieš tęsiant pačios klasės ar tipo paiešką. Tokio metodo trūkumas, kad įprastai taip trunka ilgiau surasti reikiamą klasę, nes prieš tai reikia įsigilinti į visą ontologijos kontekstą.
Pastaba: dėl vizualizavimo paprastumo, viršuje esančiame paveiksliuke neparodyti visi apibėžimai. Parinkimas vykdomas būtinai atsižvelgiant į apibrėžimus.
Klasės parinkimas iš apačios į viršų
Antras būdas surasti tinkamą klasę vadinamas iš apačios į viršų (angl. bottom up approach). Tipiškai, tai bus populiariausias būdas, nes tai atitinka paieškos funkciją programinėse įrangose ar svetainėse. Šio metodo principas, pirmiausia ieškoti objekto pasitelkiant tam tikrą paieškos raktažodį. Tai atves arba prie vienos ar kelių klasių ar tipų terminų, apibrėžimų ar jų sinonimų. Dažniausiai, paieška duos ne vieną, o kelis rezultatus. Tad reikia atfiltruoti netinkamas klases. Pirmiausia, pasitikrinama, ar tinkamas apibrėžimas pačios klasės. Tada tikrinama aukštesnio lygio klasės, kuriai priklauso atitinkamai surata klasė, semantinė prasmė. Tai kartojama tol, kol pasiekiamas aukščiausias hierarchinis klasių lygis.
Šio būdo privalumas, kad įprastai nereikia skaityti ir tikrinti visos ontologijos, bet užtenka apsiriboti tik surastų rezultatų tikrinimu. Tačiau su tuo ir susijęs esminis trūkumas - tarp paieškos metu surastų klasių nebūtinai yra visos tinkamos. Galbūt kitas raktažodis duotų geresnį rezultatą.
Šioje svetainėje NSIK ontologijų paieškos funkcija sukonstruota taip, kad tarp rezultatų pateiktų ne tik surastas klases, bet kartu ir aukštesnio hierarchinio lygio klases. Tai leidžia greitai peržiūrėti, ar surasta klasė tikrai atitinką objektą, kurį norima klasifikuoti.
